Klimato kaitos mažinimas kompostuojant

Remiantis Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta 60 kilogramų maisto per metus.

Maždaug trečdalis visame pasaulyje pagaminamo maisto išeina į atliekas, o didžioji jo dalis patenka į sąvartynus, kur tampa metano šaltiniu – šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios yra 25 kartus kenksmingesnės už anglies dioksidą. Atliekų pašalinimas yra geriausias sprendimas , tačiau maisto likučių visada liks. Tam yra sprendimas, kurį gali padaryti beveik kiekvienas: kompostuoti.

Kompostas taip pat veikia kaip natūrali trąša , kuri suteikia dirvožemiui daug mikroelekmentų reikalingų augalui, padeda išlaikyti drėgmę (mažiau laistyti!).

Kaip pasigaminti komposto?

Išnagrinėk 5 žingsnius, kurie tau padės!

Kas patenka į šiukšliadėžę

Maistingiausias ir aktyviausias kompostas susideda iš keturių dalykų: oro, vandens, „rudųjų“ ir „žaliųjų“ medžiagų.

Rudos medžiagos yra sausi daiktai, tokie kaip negyvi lapai, susmulkintas arba suplėšytas popierius (be blizgaus paviršiaus), kartono gabalėliai ir pjuvenos. Taip pat galite naudoti šiaudus, arbatos maišelius, kavos tirščius ir filtrus, riešutų kevalus, medžio drožles, naminių gyvūnėlių plaukus, skalbinių pūkelius ir židinio pelenus.

Žalioms medžiagoms priskiriami drėgni daiktai, tokie kaip vaisių ar daržovių atraižos, kiaušinių lukštai, kiemo nuopjovos ir nupjauta žolė.

Venkite pieno produktų, pieno, žuvies, riebalų ir virto maisto. Taip, juos galima kompostuoti, bet jie taip pat gali dvokti ir pritraukti kenkėjus.

Kas nutinka komposto krūvoje?

Maistas virsta kompostu, kai sunkiai dirba maži mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos, grybai ir pirmuonys.

Priešingai, aerobiniai mikrobai skaido atliekas – „pirmiausia lengvesnius saldžius junginius, o paskui baltymus ir riebalus, o galiausiai – skaidulą“, – sako Rynkas, – jie išskiria anglies dioksidą, kuris taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet ne toks kenksmingas kaip metanas.

Mikrobai taip pat skleidžia šilumą, o didelėje, gerai tvarkomoje krūvoje ši šiluma gali siekti daugiau nei 55°C laipsnių, o to pakanka patogenams sunaikinti.

Po kelių mėnesių atliekos suyra ir virsta kompostu; jame gausu mikroorganizmų ir maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis.